Lada (Žiguliai, rus. Лада) – Rusijos AVTOVAZ koncerno gaminama lengvųjų automobilių markė. Sovietmečiu šiuo pavadinimu vadinti tik eksportui skirti automobiliai, o vietinei rinkai buvo skirti Žiguliai. Pirmieji Žigulių modeliai pasirodė 1970 metais. Tai buvo VAZ 2101, gamintas itališko FIAT 124 automobilio pagrindu.
Žigulių emblemoje pavaizduotas stilizuotas slavų/vikingų laivas, vadinamas ladja (rus. ладья), kadangi Toljačio miestas, kuriame įsikūrusi AVTOVAZ koncernas, yra ant Volgos kranto. Pavadinimas Žiguliai (rus. Жигули) paimtas iš Žigulių aukštumos Volgos pakrantėje pavadinimo (rus. Жигули́ arba Жигулёвские горы).

Istorija: „Tiuningo“ populiarumo pradžia – JAV apie 1950 m., kai pradėjo populiarėti pokario automobilių lenktynės. O štai paties „tiuningo“ ištakos siekia sausojo įstatymo laikus, kai 1920 m. JAV valdžia uždraudė gaminti alkoholį ir juo prekiauti. Tuomet alkoholis amerikiečius pasiekdavo per kontrabandininkus, kuriems reikėjo galingų automobilių. Pradėta varžytis tarpusavyje, kuris nugabens kontrabandą greičiau. Taip natūraliai imta tobulinti automobilius: stiprinta važiuoklė, „spaudžiami“ varikliai. Šiandien pagrindinė paskata tobulinti automobilį – būti greitesniam varžybose. Visos naujovės daugiausia atkeliauja iš automobilių sporto bei išimtinai daug iš traukos lenktynių. Lietuvoje dar tarybiniais laikais veikė nedidelė Stasio Brundzos vadovaujama gamykla EVA, kurioje buvo rengiami sportiniai „Lada“ modeliai. Būtent ant šio legendinio sportininko automobilio ir buvo, ko gero, pirmą kartą Lietuvoje užrašytas žodis „Brundza Tuning“. Tačiau tai buvo profesionalus sportinių automobilių rengimas. Žlugus SSRS, kaip ir visas automobilių sportas, automobilių sportinis parengimas beveik mirė. Tik pradėjus gerėti ekonominei situacijai praėjusio dešimtmečio pabaigoje pradėta kurti naujas šios srities įmones. Dažnai jos buvo steigiamos jaunų žmonių, besidominčių automobilių sportu ir dalyvaujančių jame. Apie 1998–1999 m. įvairių automobilininkų klubų iniciatyva įvairiuose apleistuose aerodromuose pradėtos rengti pirmosios traukos lenktynės sulaukė didelio susidomėjimo. Po kelerių metų surengtos pirmosios tokios lenktynės ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai 2001 m. „Automodus“ traukos lenktynės bei po metų įvykusios „Kalnapilio“ lenktynės.

Hibridinis elektrinis automobilis - automobilis, naudojantis vidaus degimo variklį ir integruotą pakartotinai įkraunamą energijos saugojimo sistemą, kad būtų efektyviau naudojami degalai ir automobilis nebūtų apribotas atstumo iki įkrovimo kolonėlės, kaip elektra varomi automobiliai, kurie naudoja baterijas, įkraunamas išorinių įkroviklių.
Dažniausiai hibridinis elektrinis automobilis naudoja vidaus degimo variklį ir elektros akumuliatorius, varančius elektrinius variklius. Šiuolaikiniai masinės gamybos hibridiniai elektriniai automobiliai prailgina baterijos įkrovimą panaudodami variklį, kuris suka generatorių. Taip įkraunama baterija arba energija tiesiogiai teikiama į elektros variklius, varančius automobilį.
Hibridinis elektrinis automobilis padeda mažiau teršti orą, negu panašus įprastinis automobilis su vidaus degimo varikliu.
Hibridiniai elektriniai automobiliai tapo prieinami plačiajai visuomenei 1997-1999 m., kai buvo pristatyti „Honda Insight“ ir „Toyota Prius“.

1929–1946

Įkūrėjas Enzo Ferrari niekada neplanavo gaminti automobilių, kai sukūrė Scuderia Ferrari (1929 m.) ir paskirdamas ją remti jaunuosius lenktynininkus iš Modenos miestelio. Ferrari parengė ir sėkmingai sudalyvavo lenktynėse su Alfa Romeo automobiliais iki 1938 m., kai ši įkūrė savo lenktyninį padalinį Alfa.
1940 m. Enzo Ferrari pasimokęs ir suplanavęs kaip pritraukti mylimąją Scuderia į savo lenktyninius bandymus, jis paliko Alfa. Kadangi tuo metu dar galiojo kontraktas, Scuderia trumpam tapo Auto Avio Costruzioni Ferrari, kuri gamino auto-detales bei aviacijos priedus. Iš tikrųjų Ferrari sukūrė vieną lenktyninį automobilį („Tipo 815“) per savo nelenktyniavimo laikotarpį. Tai ir buvo pirmasis automobilis sukurtas Ferrari, kuris debiutavo 1940 m. Mille Miglia lenktynėse ir Antrojo Pasaulinio karo dėka dalyvavo tik keliose lenktynėse. 1943 m. Ferrari persikėlė į Maranello, kur ir šiuo metu yra kompanijos būstinė. Gamykla 1944 m. buvo subombarduota ir 1946 m. atstatyta.
„Scuderia Ferrari“ pažodžiui verčiant iš italų kalbos reiškia „Ferrari arklidės“, todėl gamyklos emblema yra piestu pasistojęs žirgas. Perkeltine prasme šis vardas verčiamas kaip „Komanda Ferrari“.

Nuo 1947 m. iki dabar                                

Pirmasis serijinis Ferrari automobilis buvo 1947 m. pagamintas 125 S su 1,5 l V12 varikliu. Enzo nenoriai pagamino ir pardavė šiuos automobilius, kad padidintų Scuderia kapitalą. Blizgančios, gražios, ryškios, šios greitos mašinos iškart įgavo daug teigiamos reputacijos. Enzo ir toliau nenoriai pardavinėjo savo automobilius, nes jis manė, kad dauguma perka tik dėl gero įvaizdžio, o ne dėl įspūdingų parametrų ir pasirodymų. Ferrari pasižymėjo savo stilingu dizainu, kurį dažniausiai kūrė Pininfarina. Šie automobiliai buvo skirti tiems, kurie yra turtingi, be to, jauni (arba jauni širdyse). Kiti dizaino namai taip pat bendradarbiavę su Ferrari – Scaglietti, Bertone, Touring, Ghia ir Vignale.
1988 m. kompanijos įkūrėjas Enzo Ferrari dirbo prie Ferrari F40 modelio išleidimo. Tai buvo paskutinis Ferrari modelis iki E. Ferrari mirties.
2004 m. FIAT turėjo 56 % Ferrari akcijų, Mediobanca 15 %, Commerzbank 10 %, Lehman Brothers 7 % ir Enzo sūnus – Piero Ferrari 10 %.
2008 m. akcijų pasiskirstymas pasiskirstė taip – 85 % atiteko FIAT grupei, JAE Mubadala kompanijai – 5 %, o antras Enzo Ferrari sūnus Piero turėjo 10 %.
2009 m. gegužės 17 dieną aukcione buvo parduotas 1957 m. Ferrari 250 Testa Rossa modelis, už kurį pirkėjas sumokėjo 12,1 milijonų JAV dolerių. Tuo metu tai buvo brangiausiai parduotas automobilis pasaulyje aukcione.^[2] Šiuo metu šis rekordas priklauso Bugatti Atlantic modeliui, už kurį aukcione buvo sumokėti 28 milijonai JAV dolerių.
2010 m. lapkritį FIAT pranešė, kad susigrąžina 5 % kompanijos akcijų iš Mubadala kompanijos.[3